Turim vištas. Dedekles. Nepilną savaitę. Lyginant su ožkomis iš pirmo
žvilgsnio jos pasirodė kvailokos. Šis faktas išties džiugino, turint
omenyje neilgą jų gyvenimo trukmę. Neprisirišiu, mąsčiau.
Per trumpą laiką visos vištos gerokai paaugo (jei tokiu tempu augtų vaikai, pasaulyje būtų kur kas mažiau nelaimingų pradedančiųjų mamų...). Tačiau viena iš vištų liko tokio paties dydžio. Praminiau ją Murzilka. Murzilka, bandydama išgyventi didesnių vištų būryje, ėmėsi tokios taktikos (matoma nuotraukoje) - įsilipa į košės indą ir ten sau lesa. O po to ir užmiega.
Kitos vištos Murzilka engė. Šįryt pabandžiau paimti Murzilką ant rankų,- ot protas guosti vištaitę. Toks juokas suėmė,- lyginant su kitomis vištomis, jos plunksnos prigludusios, šiurkščios, košėje įmirkusios.
Murzilka visai nesipriešino. Anaiptol - ėmė ir užsnaudė man ant rankų. Tačiau žinodama apie trumpą vištų atmintį nusijuokiau ir tiek.
Ateinu vakare pakreigti šiaudų. Vaizdas toks - Murzilka pati pirmoji pribėga ir tiesia kaklą, bando užšokti ant kelių. Vėl paėmiau, paglosčiau. Užsnūdo. Kitos vištos, tuo tarpu, lyg suvokdamos jos pranašumą, pagarbiai žiūri pasukusios galvas. Murzilką nuleidus ant žemės - nebekerta.
Ėt, visgi išties man galioja taisyklė - kuo geriau pažįsti žmones, tuo labiau patinka gyvūnai. Tokie trumpi malonūs susidūrimai lepina sielą ... nors ir suvoki žmogus savo netobulą prigimtį prisirišti ir - akibrokštas - sužmoginti.
Per trumpą laiką visos vištos gerokai paaugo (jei tokiu tempu augtų vaikai, pasaulyje būtų kur kas mažiau nelaimingų pradedančiųjų mamų...). Tačiau viena iš vištų liko tokio paties dydžio. Praminiau ją Murzilka. Murzilka, bandydama išgyventi didesnių vištų būryje, ėmėsi tokios taktikos (matoma nuotraukoje) - įsilipa į košės indą ir ten sau lesa. O po to ir užmiega.
Kitos vištos Murzilka engė. Šįryt pabandžiau paimti Murzilką ant rankų,- ot protas guosti vištaitę. Toks juokas suėmė,- lyginant su kitomis vištomis, jos plunksnos prigludusios, šiurkščios, košėje įmirkusios.
Murzilka visai nesipriešino. Anaiptol - ėmė ir užsnaudė man ant rankų. Tačiau žinodama apie trumpą vištų atmintį nusijuokiau ir tiek.
Ateinu vakare pakreigti šiaudų. Vaizdas toks - Murzilka pati pirmoji pribėga ir tiesia kaklą, bando užšokti ant kelių. Vėl paėmiau, paglosčiau. Užsnūdo. Kitos vištos, tuo tarpu, lyg suvokdamos jos pranašumą, pagarbiai žiūri pasukusios galvas. Murzilką nuleidus ant žemės - nebekerta.
Ėt, visgi išties man galioja taisyklė - kuo geriau pažįsti žmones, tuo labiau patinka gyvūnai. Tokie trumpi malonūs susidūrimai lepina sielą ... nors ir suvoki žmogus savo netobulą prigimtį prisirišti ir - akibrokštas - sužmoginti.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą