Ožka - šuns ir katės hibridas

Kai pavasarį manęs paklausdavo kaip laikosi mano ožkos, šalia įprasto atsakymo „gerai“ netrukdavau trumpai sugiedoti ir keletą ditirambų jų garbei. Taip, ožkos iš tiesų nuostabūs gyvūnai. Jos ypatingai jautrios, labai gerai perpranta žmogaus emocijas ir turi gerą klausą, todėl norint įsiteikti tereikia paploninti balsą ir liežuvį - saldžiais žodžiais jas lengva „paimti“.

Ožka - tarsi šuns ir katės hibridas. Todėl jei kas neapsisprendžia rinktis šunį ar katę, rekomenduoju rinktis ožką. Žinoma, įprastoj chruščiovkėj jos nepalaikysi, kadangi savo spiras barstyti ji gali net ir pilna burna, lyg konvejerinis aparatas fabrike. Tačiau jei turite kokį tvartelį - ožka bus puikus kompanjonas (dekoratyviniai augalai negalėtų palinksėti į šią temą).

Kodėl šuns ir katės hibridas? Ogi todėl, kad išskirti kažkokį tik ožkai būdingą bruožą, neskaitant spirų mėtymo, būtų sunku. Taigi, sudariau panašumų lentelę.

Ožka	Šuo	Katė
Ožkos labai smagiai vizgina uodegas, visai kaip maži aktyvūs šuniukai. Uodegos vizginimas priklauso nuo ožkos pasitenkinimo laipsnio. Jei gauna ką nors skanaus ar yra glostomos, uodega būtinai duos apie tai žinoti.	+
Ko gero kiekvienas, kada nors susidūręs su kate, yra patyręs tą neapsakomo lipšnumo akimirką, kuomet ji visu kūnu ir uodega perbraukia savo geradariui per kojas. Taigi, ožka šiuo atžvilgiu ne ką tesiskiria nuo katės. Vakarop, kuomet ateina miltų valanda* ir eini parsivesti ožkų vakarienei, jos kaip grynakraujės katės pradeda glaustytis apie kojas, šonais trinasi ir maloniai mekena miltų dainas.		+
Ožkos, kol dar yra mažos, lakstydamos išvysto reaktyvinį greitį, kaip kad maži šuniukai, kurių diena nuo miego iki miego trunka tris valandas. Užaugusios jau mažiau kvailioja, o ir visa laimė, nes neduok Dieve atsidurtum jų aptvare - ryškiai nuneštų kaip lenktyninis automobilis savižudį paparacį.	+
Ožkos labai moka nustebti. Štai šią savaitę mažosioms persukome vartelius į tvartą, kadangi atidarant į vidų, dažnai užstrigdavo šiauduose. Taigi, į išorę atsidarantys varteliai sukėlė tokią nuostabą, lyg būtume surengę kokį nudistų flashmobą. Mūsų Sigutė dvi dienas buvo praradusi žadą, visai kaip katė nuotraukoje, išvydusi neatpažįstamą skrendantį objektą.		+
Ožkos mėgsta dėmesį. Štai jei dvi kambariokės yra aptvare ir kas ateina su jomis pabendrauti, jos būtinai neprašytos atliks parodomąją programą su akrobatiniais triukais ir kvapą gniaužiančiais kovos elementais, beveik kaip naktiniame wrestling'o šou.	+	+
Prieš porą savaičių draugė besisvečiuodama prasitarė, kad geriau jau klausytų lojančių šunų nei nuolat mekenančių ožkų. Ir iš tiesų, ožkos mekena daug ir garsiai. Garsiausia yra mūsų mažoji Kopa, turinti priklausomybę nuo maisto ir visuomet pranešanti apie vėl ir vėl gurgiantį skrandį. Dėmesio trūkumas, beje, skelbiamas tuo pačiu būdu.	+
Ožkos - stiprūs gyvūnai. Kur kas stipresnės už savo dydžio nesportuojantį šunį. Pamačiusios palinkusią obels šaką ar apetitingai atrodantį augalėlį, būtinai nutemps iki savo tikslo. Gerai tik kad žiemą jos nesigano, kitaip Akropolio čiuožimo būrelis pasipildytu dar vienu nariu.	~

  

Taigi, šioje pliusų kovoje nežymiai pramuša šuo, nors katės ožkoj oj kiek daug.
Jei ko dar neužfiksavau ir kas turėtų pastebėjimų, lentelę mielai papildyčiau :)

Miltų valanda* - tai ypatingo svarbumo momentas ožkų gyvenime. Laukia jos jo kaip išganymo ir neduok Dieve dvikojis padaras paskelbs dietą - užmyluos negyvai.