2013 m. liepos 9 d., antradienis

Prerijų rožės - estetika ir pavojus


Taigi, užsikabliavau už prerijų rožės, kuri nežinia ką, bet kažką smarkiai primena, mat nesu didelė augmenijos žinovė. Tad nusprendžiau daugiau pasidomėti, o ir lietuvių kalba informacijos internete neaptikau.
Nuotraukos taip pat rastos google paieškoje, mat artimų draugų, auginančių tokį daiktą turiu tik vieną (kitaip ir nebūčiau susidūrusi), o ir tie "artimi draugai", t.y. vienas vienetas draugo gyvena ne Lietuvoje, tad išsamiau pasiklausinėti ir pasižvalgyti nėr kaip.
Prerijų rožė, lotynišku pavadinimu adenium obesum iš pirmo žvilgsnio lyg paprasta gėlė. Kaip ir minėjau, nieko bendro su botanika neturintiems atrodanti tiesiog eiline gėle. Tačiau pasinagrinėjus jos nuotraukas žmogus išties nustembi. Toks grožis, subtilumas, malonus sterilumas ir estetika tiesiogine to žodžio prasme tiesiog keri. Bevelyčiau užsikrėsti šio augalo garbinimu, jei nereiktų domėtis kiek paprastesniais šiltnamio reikalais. Tačiau vos vos žinių nepakenks - vis į smegenis, o ne iš jų. Taigi:
Adenium obesum arba Prerijų rožė priklauso žydinčių augalų šeimai, turinčiai atskirą (kiek suprantu rūšinį) pavadinimą - angl. dogbane - t.y. priklauso toksiškiems augalams, tiesiogiai verčiant - nuodingiems šunims.
Šio augalo gimtinė - Sahelio regionas (Burkina Faso šiaurėje) Vakarų Afrikoje. Prerijų rožė turi ir nemažai kitų, vietinių pavadinimų. Tai - visžalis arba sausuoju sezonu lapus metantis augalas, galintis užaugti net iki 1-3 metrų aukščio. Žiedai auga gražiai besisukdami spirale, lyg vėjo malūnėlis ir dažniausiai būna rausvos, rausvai baltos spalvos.
Prerijų rožė - tai populiarus (informaciją suteikia wikipedija, tačiau populiarumas Lietuvoje gerokai ginčytinas) dekoratyvinis, bonsai tipo augalas. Jam reikiama temperatūra - mažiausiai 10 ° C žiemos metu, taigi, norint auginti, teks įsirengti namudinį šiltnamėlį.
Bene svarbiausias šio augalo akcentas - jo šaknys, paverčiančios jį išties ypatingu. Storų sumedėjusių kamieninių balionų ir trapių žiedų kontrastas tiesiog užburia (rašau kaip beveik tobula namų šeimininkė) IR!!! jų nereikia dažnai laistyti! Taigi, nepaisant papildomų pastangų įrengiant reikiamas sąlygas, prerijų rožė nereikalauja dažnos priežiūros.
Tačiau greitiesiems entuziastams (tokiems, kaip ir aš pati) svarbu atkreipti dėmesį, jog šio augalo šaknų sultys yra nuodingos. Afrikoje jomis tepami medžioklės strėlių antgaliai. Prieš imantis veiksmų reikėtų viską gerai apgalvoti.
Bet, nepaisant to, šis augalas žavi ir masina jį turėti savo namuose. Pavojingas ir tuo pačiu be galo harmoningas savo išore, kuomet dvi priešingybės sudaro tobulą vienį. Ech... o kad man proto, kantrybės ir sąlygų... Na bet nors ateičiai - reikia prisiminti.