Taigi, užsikabliavau už prerijų rožės, kuri nežinia ką, bet
kažką smarkiai primena, mat nesu didelė augmenijos žinovė. Tad nusprendžiau
daugiau pasidomėti, o ir lietuvių kalba informacijos internete neaptikau.
Nuotraukos taip pat rastos google
paieškoje, mat artimų draugų, auginančių tokį daiktą turiu tik vieną (kitaip ir
nebūčiau susidūrusi), o ir tie "artimi draugai", t.y. vienas vienetas
draugo gyvena ne Lietuvoje, tad išsamiau pasiklausinėti ir pasižvalgyti nėr
kaip.
Prerijų rožė, lotynišku pavadinimu adenium obesum iš pirmo žvilgsnio lyg paprasta gėlė. Kaip ir
minėjau, nieko bendro su botanika neturintiems atrodanti tiesiog eiline gėle.
Tačiau pasinagrinėjus jos nuotraukas žmogus išties nustembi. Toks grožis, subtilumas,
malonus sterilumas ir estetika tiesiogine to žodžio prasme tiesiog keri. Bevelyčiau
užsikrėsti šio augalo garbinimu, jei nereiktų domėtis kiek paprastesniais
šiltnamio reikalais. Tačiau vos vos žinių nepakenks - vis į smegenis, o ne iš
jų. Taigi:
Adenium obesum arba Prerijų
rožė priklauso žydinčių augalų šeimai, turinčiai atskirą (kiek suprantu
rūšinį) pavadinimą - angl. dogbane - t.y. priklauso toksiškiems augalams,
tiesiogiai verčiant - nuodingiems šunims.
Šio augalo gimtinė - Sahelio regionas (Burkina Faso šiaurėje)
Vakarų Afrikoje. Prerijų rožė turi
ir nemažai kitų, vietinių pavadinimų. Tai - visžalis arba sausuoju sezonu lapus
metantis augalas, galintis užaugti net iki 1-3 metrų aukščio. Žiedai auga
gražiai besisukdami spirale, lyg vėjo malūnėlis ir dažniausiai būna rausvos,
rausvai baltos spalvos.
Prerijų rožė - tai populiarus (informaciją suteikia wikipedija,
tačiau populiarumas Lietuvoje gerokai ginčytinas) dekoratyvinis, bonsai tipo augalas. Jam reikiama
temperatūra - mažiausiai 10 ° C žiemos metu, taigi, norint auginti, teks
įsirengti namudinį šiltnamėlį.
Bene svarbiausias šio augalo akcentas - jo šaknys, paverčiančios jį išties ypatingu. Storų sumedėjusių kamieninių balionų ir trapių žiedų kontrastas tiesiog užburia (rašau kaip beveik tobula namų šeimininkė) IR!!! jų nereikia dažnai laistyti! Taigi, nepaisant papildomų pastangų įrengiant reikiamas sąlygas, prerijų rožė nereikalauja dažnos priežiūros.
Bene svarbiausias šio augalo akcentas - jo šaknys, paverčiančios jį išties ypatingu. Storų sumedėjusių kamieninių balionų ir trapių žiedų kontrastas tiesiog užburia (rašau kaip beveik tobula namų šeimininkė) IR!!! jų nereikia dažnai laistyti! Taigi, nepaisant papildomų pastangų įrengiant reikiamas sąlygas, prerijų rožė nereikalauja dažnos priežiūros.
Tačiau greitiesiems entuziastams
(tokiems, kaip ir aš pati) svarbu atkreipti dėmesį, jog šio augalo šaknų sultys
yra nuodingos. Afrikoje jomis tepami medžioklės strėlių antgaliai. Prieš
imantis veiksmų reikėtų viską gerai apgalvoti.
Bet, nepaisant to, šis augalas
žavi ir masina jį turėti savo namuose. Pavojingas ir tuo pačiu be galo
harmoningas savo išore, kuomet dvi priešingybės sudaro tobulą vienį. Ech... o
kad man proto, kantrybės ir sąlygų... Na bet nors ateičiai - reikia prisiminti.